REFLECTION AS A FACTOR OF THE ACTIVITY OF PROFESSIONAL COMPETENCE OF SOCIAL PEDAGOGUES

Valdonė Indrašienė, Justinas Sadauskas

Abstract


The study analyses the role of reflection in the context of professional improvement as one of the assumptions for profession competence of the social pedagogues. It is noted that reflection of professional experience is important in the preparation of the specialists providing social pedagogic assistance and in the improvement of their competence to act in both defined and undefined professional situations. Applying the qualitative research it has been established that in order to improve the provision of social pedagogic assistance it is important to continuously reflect on own professional activity. The research has established that reflection is one of the factors of the competence of specialists of  the social pedagogics, since reflection of individual experience allows to consider actions, practicable methods, to foresee the results and the impact on the situation, on other people and on the person.


Keywords


reflection; professional improvement; risk families social work

Full Text:

PDF

References


Abromaitienė, L. (2013). Supervizija kaip pedagogų profesinio tobulėjimo galimybė. Pedagogika, 112, 34-40.

Bičkutė, A., ir Liobikienė, T. N. (2011). Socialinio darbuotojo ir agresyviai besielgiančio kliento sąveika socialiniame darbe. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 7(1), 89–111.

Bitinas, B., Rupšienė, L., ir Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. II dalis. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija.

Bubnys, R. (2014). Reflektavimo kompetencijos struktūra socialinio darbo studentams atliekant praktikas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 9, 50-63.

Bubnys, R. (2009). Reflektyvus mokymasis kaip edukacinis fenomenas ugdant specialiuosius pedagogus aukštojoje mokykloje. Šiauliai :Šiaulių universitetas

Bubnys, R., ir Gudonis, V. (2009). Būsimų specialiųjų pedagogų asmeninės patirties reflektavimas ir integravimas praktinėse studijose aukštojoje mokykloje. Specialusis ugdymas, 2 (21), 83–9

Bubnys, R, ir Krušaitė, L.(2008). Socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų reflektyvavimo ypatumai profesinėje veikloje. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2 (18),65–70.

Bubnys, R., ir Petrošiūtė, D. (2008). Socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų gyvenimo kokybės vertinimas: profesinis aspektas. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4(20), 103-108.

Čegytė, A. ir Ališauskienė, F. (2009). Specialistų komandos bendroji pasidalyta kompetencija tenkinant vaikų specialiuosius poreikius: koncepto analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1(22), 33–45.

Dirgėlienė, I. (2008). Teorijos ir praktikos ryšio plėtotė socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Acta paedagogica Vilnensia, 28, 90-101.

Dirgėlienė, I.,ir Večkienė, N., P. (2009). Streso rizika ir paramos lūkesčiai : socialinių darbuotojų profesinės patirties analizė. Tiltai, 1 (46), 143-162.

Fook, J. ir Askeland, D. A. (2009). Critical reflection in social work. European Journal of Social Work, 12(3),287-292.

Gamble, D., N., Weil, M. (2005). In The Handbook of Community Practice. London: SAGE Publications. P. 153-168.

Gapšytė, R., Snieškienė, D. (2011). Socialinio darbuotojo etinė kompetencija ir jos vystymo praktikoje galimybės. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 7, 113-129,

Indrašienė, V., ir Kolbergytė, A. (2012). Sąmoningumo ugdymo akcentai : požiūriai ir interpretacijos. Socialinis darbas, 11(2), 421-432.

Jonušaitė, S. (2009). An Analysis of Implementation of School Social Pedagogue s Making of. Professional Decisions as a Prerequisite for Development of Professional Competences Socialiniai tyrimai, 1 (15), 18–27

Jovaiša, L. (2009). Gyvenimo sėkmės ugdymas. Vilnius - Agora.

Kavaliauskienė, V. (2010). Refleksijos kultūra – socialinio darbuotojo profesinės veiklos raiškos aspektas. Acta paedagogica Vilnensia, 25, 159–171.

Kepalaitė, A. (2008). Socialinių pedagogų subjektyvaus patyrimo apie konfliktines situacijas analizė. Specialusis ugdymas, 2 (19),59-66.

Laverty, J. (2012). Reflective learning within clinical physiology: The student’s perspective on the usefulness of reflection as a learning tool. Reflective Practice: International and Multidisciplinary Perspectives, 13(1), 131–147.

Lazutka, R., Skučienė. D., Žalimienė. L., Vareikytė, ir A., Kazakevičiūtė, J. (2008). Socialinių darbuotojų profesinės rizikos veiksniai. Socialinis darbas, 7(3), 74-86.

Lukošūnienė, V. (2011). Refleksija kaip integrali mokymosi mokytis kompetencijos dalis. Pedagogika, 101, 43-49.

Marc, C., ir Osvat, C. (2013). Stress and burnout among social workers. 12(3), 121‑130.

Mažeikis, G. (2007). Kompetencijų ugdymo sistema taikant kooperuotų studijų metodą. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Merriam, S. B. (2009). Qualitative research: A guide to design and implementation. San Francisco, CA: Jossey Bass.

Motiečienė, R., Naujanienė, R. (2011). Socialinių paslaugų sistemos dalyvių, socialinių darbuotojų ir klientų, patirties kritinė refleksija. Socialinis darbas: patirtis ir metodai, 7, 9-29.

Newton-Scanlan, J., ir Still, M. (2013). Job satisfaction, burnout and turnover intention in occupational therapists working in mental health. Australian occupational therapy journal, 60(5), 310–318. doi: 10.1111/1440-1630.12067.

Raudeliūnaitė, R. (2010). Socialinio darbo studentų patirtis studijų praktikoje: rašytinių refleksijų analizė. Socialinis darbas, 9(2), 48-55.

Renzi, Ch., Pietro, C.D., ir Tabolli, S. (2012). Psychiatric morbidity and emotional exhaustion among hospital physicians and nurses: association with perceived job-related factors. Archives of environmental & occupational health, 6(2), 117-123. doi: 10.1080/19338244.2011.578682.

Shulman, L. (2005). Signature pedagogies in the professions. Daedalus, 134(3), 52-59.

Stanikūnienė, B. (2007). Aukštosios mokyklos dėstytojo edukacinės kompetencijos ir mokymosi aplinkų santykis. Kaunas : Kauno technologijos universitetas.

Švedaitė-Sakalauskė, B. (2012). Kodėl refleksija? Apie socialinį darbą kaip refleksyvų profesionalumą. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 6, 23-32.

Teresevičienė, M., Gedvilienė, G. (2001) Mokytojo profesinio tobulėjimo galimybės: patirtis ir refleksija. Pedagogika. 51. 133-145.

Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas.

Tijūnelienė O., ir Kavaliauskienė, V. (2009). Juozo Vaitkevičiaus kvietimas mokytojui pažinti save. Acta Pedagogica Vilensia, 22, 174-183.

Toros, K., ir Medar, M. (2015) Social Work Students’ Thoughts on Self -Reflection: A Qualitative Study Based on Reflective Journaling. International Journal of Humanities and Social Science, 5(3), 89-96.

Vaicekauskienė, V., ir Čiužas, R. (2013). Reflektyviojo modelio taikymo teorinės prielaidos socialinių darbuotojų rengime. Socialinis ugdymas, 2(34), 139-149.

Vaivada, S., Blinstrubas, A., Mockevičienė, D. (2012). Skirtingų lygių asmeninių žinių fenomenai asmenybės dimensijose: asmenybės saviugdos kontekstas. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje, 3(1), 255-266. Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija.

Wilson, A. P. Building Social Capital: A Lerning Agenda for the Twenty – first Century. Urban Studies. 1997, 34(5-6): 745–760.

Zafar, A., Zahra, N., ir Zia, Y.A. (2014). Antecedents of job burnout among bank employes. Humanities and social sciences, 21(2),13-24.

.




DOI: http://dx.doi.org/10.17770/sie2016vol1.1497

Refbacks

  • There are currently no refbacks.