EXTERNAL DEVELOPMENT FACTORS OF UNIVERSITY LECTURERS
Abstract
Keywords
Full Text:
PDFReferences
Barila, A. (2011). LieMSIS/IMSIS aukštosios mokyklos IT strategijoje. LVU programos konferencija „Aukštasis mokslas: IKT diegimo projektai“: sesijos vaizdo įrašas. Prieiga per internetą: https://vips.liedm.lt/ irasas/1917 [žiūrėta 2018-01-15].
Bélisle, C. (2007). ELearning and Intercultural dimensions of learning theories and teaching models. Digital kompetanse, 3, 139–161.
Bjornavold, J. (2009). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimas Europoje: svarbiausi pasiekimai ir iššūkiai. Aukštojo mokslo kokybė, 6, 36-70.
Butkienė, G., Kepalaitė, A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai.
Dautaras, J., Rukštelienė, N. (2006). Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris. Pedagogika, 83, 74 – 79.
Drūteikienė, G., Mockelo, O. (2010). Dėstytojo įvaizdis ir jo įtaka studijų kokybei suvokti. Informacijos mokslai, 52, 68-83.
Jakštienė V., Janiūnaitė, B. (2014). Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo lygiai universiteto dėstytojo edukacinėje veikloje. Advanced learning technologies Alta‘2014. Conference proceedings, 87-91.
Jatkauskienė, B. (2010). Andragogų profesinio identiteto kontūrų raiška profesionalizacijos kontekste. Mokytojų ugdymas, 15 (2), 59-77.
Jatkauskienė, B., Boterf, G. L. (2012). Universiteto dėstytojų profesionalizacijos eskizas. Andragogika, 1 (3), 48-66.
Jezerskytė, E. (2014). Universiteto dėstytojo veiklos įvairovė besikeičiančios edukacijos paradigmos kontekste. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 25, 118-126.
Jovaiša, L. (2001). Edukologijos pradmenys. ŠU: ŠU leidykla..
Laužackas, R. (1999). Sistemoteorinės profesinio rengimo kaitos dimensijos. Kaunas: VDU.
Laužackas, R., Teresevičienė, M., Stasiūnaitienė, E. (2005). Kompetencijų vertinimas neformaliajame ir savaiminiame mokymesi. Monografija. Kaunas: VDU.
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). Europos Bendrijų Komisija; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Vilnius: Logotipas. http://www.lssa.smm.lt/lt/wp-content/uploads/2014/06/Memorandumas_2001.pdf
Robbins, S., P. (2003). Organizacinės elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija ir informatika.
Rupšienė, L. (2000). Nenoras mokytis - socialinis pedagoginis reiškinys. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos Universitetas.
Schwier, R. A. (2010). Focusing Educational Technology Research on Informal Learning Environments. Contemporary Educational Technology, 1(1), 90-92.
Solis, C. (2015). Beliefs about teaching and learning in university teachers: Revision of some studies. Propósitos y Representaciones, 3(2), 227-260. http://dx.doi.org/10.20511/pyr2015.v3n2.83
Stasiūnaitienė, E., Fokienė, A., Kaminskienė, L. (2010). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimas: patirtis ir tendencijos. Kaunas: VDU.
Tidikis, R. (1998). Studijų kokybės vertinimo kriterijų problemos. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika. 1 knyga, 16-19.
Tierney, W., G. 2014. The Challenge in Becoming and Staying a World-Class University. University of Southern California.
Tijūnėlienė, O. (1998). Aukštosios mokyklos dėstytojas: mokslininkas – auklėtojas – psichologas. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika. 1 knyga, 40-45.
Trakšelys, K. (2012). Suaugusiųjų švietimo tyrimų 2004-2011metų analizė. Socialinių mokslų studijos, 4(4), 1417–1426.
Werquin, P. (2010). Recognising Non-Formal and Informal Learning. Paris: OECD.
Zuzevičiūtė, V., Teresevičienė, M. (2008). Suaugusiųjų mokymasis. Andragoginės veiklos perspektyva. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
DOI: https://doi.org/10.17770/sie2018vol1.3160
Refbacks
- There are currently no refbacks.