THE ROLE OF THE SOCIAL WORKER IN DEVELOPING CHILDREN'S INDEPENDENCE IN COMMUNITY CARE HOMES

Authors

  • Rita Virbalienė Vilniaus Kolegija / Higher Education Institution (VIKO) (LT)
  • Janina Čižikienė Vilniaus Kolegija / Higher Education Institution (VIKO) (LT)

DOI:

https://doi.org/10.17770/sie2024vol1.7922

Keywords:

community children's care home, independence development, organizational activity, social services

Abstract

This article analyzes the role of social workers in developing children's independence in community care homes. The primary goal of a social worker's activity is to provide a suitable service and teach the recipients of their services to solve problems on their own. The children's opportunity to see and grow up in a close family environment depends on the employees' value orientation and worldview. During the deinstitutionalization processes in Lithuania, social workers had to create an environment close to the family and consolidate the family model in communal children's care homes. This article aims to examine how the training and competencies of social workers impact the preparation of children for independent living in society. Applied research methods are analysis of scientific literature and documents, expert interviews, analysis, and interpretation of research results. The review of the scientific literature, presented in the article and the research data, can be applied to improve community care homes providing social services to highlight the role of social workers in creating a safe environment for the child, involving the child in the planning and organization of activities, fostering self-confidence and their abilities.

Downloads

Download data is not yet available.

References

Augutavičius, R. (2019). Įtraukiantis santykis socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo (si) procese: grindžiamoji teorija (Doctoral dissertation, Vilnius: MRU). Retrieved from: https://cris.mruni.eu/server/api/core/bitstreams/1b91bf2c-e7ee-4918-a3bd-4c5c3cd3a3aa/content

Augutavičius, R., Butvilas, T. (2018). Non-formal education of adults from families at social risk: grounded theory approach. Social Inquiry into Well-Being, 16(2), 240-253.

Bartkutė, I., Čižikienė, J. (2012). Socialinės paramos rizikos šeimoms teikimo poreikio analizė. Societal innovations for global growth,1(1) 989-1004.

Bernedo, I.M. et al. (2024). The use of evidence-based programmes in family support across Europe: A comparative survey study. Children and Youth Services Review, 158, 107455. DOI: https://doi.org/10.1016/j.childyouth.2024.107455

Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda: S. Jokužio leidykla.

Bromer, J., Korfmacher, J. (2017). Providing high-quality support services to home-based childcare: A conceptual model and literature review. Early Education and Development, 28(6), 745-772. DOI: https://doi.org/10.1080/10409289.2016.1256720

Budrienė, J., Kiaunytė, A. (2021). Pagalba šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos metu. Socialinis darbas: Patirtis ir metodai/Social Work: Experience and Methods, 2(28), 39-61. DOI: https://doi.org/10.7220/2029-5820.28.2.2

Čižikienė, J. (2018). Institutional care system transformation: Trends and perspectives for the development of childcare institutions. Education Reform in Comprehensive School: Education Content Research and Implementation Problems, 2, 22-35. DOI: https://doi.org/10.17770/ercs2018.2.3652

Čižikienė, J. (2020). Vadovų lyderystė pasirenkant diegti Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą (Doctoral dissertation, Vilnius: MRU). Retrieved from: https://cris.mruni.eu/server/api/core/bitstreams/7f3b96fb-6562-4230-b2aa-bd8c1b385088/content

Cudak, H. (2011). Dysfunkcje rodziny i jej zagrożenia opiekuńczo-wychowawcze. Pedagogika Rodziny, 1(2), 7-14. Retrieved from: http://pedagogika-rodziny.spoleczna.pl/attachments/article/PR_1_2.pdf#page=7

Dudaitė, J. (2016). Globos namų auklėtinių verslumo kompetencijos kaip pasiruošimo savarankiškam gyvenimui prielaida. Socialinis darbas, 14(1), 92-104.

Gražulis, V., Čižikienė, J. (2016). Evaluation of non-financial social assistance to families in child day care centers: situation analysis in Lithuania. Acta Prosperitatis, 7. Retrieved from: https://m.turiba.lv/storage/files/ap7-makets-internetam.pdf#page=60

Gudžinskienė, V., Augutavičius, R. (2014). Vaikų globos namų auklėtinių pasirengimas savarankiškam gyvenimui. Mokytojų ugdymas, 23 (2), 18–33.

Gudžinskienė, V., Raudeliūnaitė, R., & Uscila, R. (2017). The experiences of social workers while preparing children for independent living in the community foster care homes. Pedagogika /Pedagogy, 125(1), 158-174. DOI: https://doi.org/10.15823/p.2017.12

Gvaldaitė, L., Šimkonytė, S. (2016). Vaikų globos namų deinstitucionalizacija Lietuvoje: ar" vežimas" judės į priekį?. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, (12), 55-73. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2016.12.9817

Ivanauskienė, V. (2012). Tapimas socialinės rizikos šeima: moters patirtis. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, (10), 83-97.

Kiaunytė, A., Lygnugarienė, V. (2019). Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį? Social Work. Experience & Methods/Socialinis Darbas: Patirtis ir Metodai, 23(1).

Lichtman, M. (2014). Qualitative research for the social sciences. Sage. DOI: https://doi.org/10.4135/9781544307756

Lietuvos Respublikos Seimo kancelarija. (1992). Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios, No. 33-1014. Retrieved from https://www.lrs.lt/sip/getFile?guid=e890662e-e777-4e45-b9e7-45dc26fb4bd0

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. (2014). Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/86c23500f5bf11e3b62ec716086f051f

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. (2021). Dėl Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašo patvirtinimo. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/609e30e255df11eba1f8b445a2cb2bc7?jfwid=-vvheralp

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006). Valstybės žinios, No. 17-589. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.270342

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (2012). Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Valstybės žinios, No. 61-3050. Retrieved from: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.412512

Masiliauskienė, E., Griškutė, V. (2010). Empirical research on contexts of manifestation of support provided by children day care centres for children from social risk families. Teacher Education/Mokytoju Ugdymas, 14(1).

Maxwell, J. A. (2008). Designing a qualitative study. The SAGE handbook of applied social research methods, 2, 2014-253.

Mazolevskienė, A., Morkvėnienė, J. (2016). Vaikų, netekusių tėvų globos, kokybiško ikimokyklinio ugdymo (si) raiška. Pedagogika, 124(4), 147-159. DOI: https://doi.org/10.15823/p.2016.58

Milkintaitė, L., Marcinkevičienė, D. (2013). Socialinio darbuotojo realizuojami vaidmenys smurto pasireiškime socialinės rizikos šeimose. Profesinės studijos: teorija ir praktika, (11), 81-89.

Philip, G. et al. (2024). ‘When they were taken it is like grieving’: Understanding and responding to the emotional impact of repeat care proceedings on fathers. Child & Family Social Work, 29(1), 185-194.

Pivoriene, J. (2020). Deinstitutionalization of the child care system in Lithuania. International Journal of Child, Youth and Family Studies, 11(4), 121-131. DOI: https://doi.org/10.18357/ijcyfs114202019941

Prakapas, R. (2007). Socialinių darbuotojų santykiai su klientais: vertybinis aspektas. Social Inquiry into Well-Being, 6(1), 62-67.

Pūras, D. 2012. Institucinė globa – vaikų iki trejų metų amžiaus teisių pažeidimas. Unated Nations Human Rights Office of the Hight Commissionier. Retrieved from http://vtaki.lt/uploads/documents/files/naujienos/institucine-globa-vaiku-iki-treju-metu-amziaus-teisiu-pazeidimas.pdf

Račkauskienė, S., Zbarauskienė, A. (2023). Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose., 19(2), 71-79. DOI: https://doi.org/10.59476/mtt.v2i19.625

Raudeliūnaitė, R., Gudžinskienė, V. (2022). Vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymasis bendruomeniniuose vaikų globos namuose: vaikų patirčių analizė. Pedagogika/Pedagogy, 145(1), 233-257. DOI: https://doi.org/10.15823/p.2022.145.13

Ryan, J. P., Perron, B. E., Huang, H. (2016). Child welfare and the transition to adulthood: Investigating placement status and subsequent arrests. Journal of youth and adolescence, 45, 172-182. DOI: https://doi.org/10.1007/s10964-015-0305-1

Samašonok, K. (2013). Globos namuose gyvenančių vaikų ir paauglių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas: pasiekimai, sunkumai, sprendimai. Pedagogika, (110), 103-114.

Simonovič, B., Osewska, E. W. (2023). Emotional experience and consequences of growing up in a family with alcoholism in adult children of alcoholics. The Person and the Challenges: The Journal of Theology, Education, Canon Law and Social Studies Inspired by Pope John Paul II, 13(1). DOI: https://doi.org/10.15633/pch.13105

Snieškienė, D., Tamutienė, I. (2014). Institucijose ir šeimose globojamų vaikų žmogaus teisių užtikrinimo lyginamoji analizė. Tyrimo ataskaita.

Stražinskaitė, D., Kvieskienė, G. (2015). Lietuvos ir Vengrijos vaikų globos sistemų palyginimas. Socialinis ugdymas, 40(1). DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2015.33

Toliušytė, Ž., Plaušinaitienė, A. (2015). Vaikų, gyvenančių globos namuose, savarankiško gyvenimo įgūdžių raiška. Studies in Modern Society, 6(1), 130-139. Retrieved from: https://www.slk.lt/sites/default/files/studijos_siuolaikineje_visuomeneje_2015.pdf#page=130

UN General Assembly (2010). Guidelines for the Alternative Care of Children. Retrieved from https://www.refworld.org/legal/resolution/unga/2010/en/73661

Vaitiekienė, N. (2013). Socialinės rizikos šeimų vaikų, lankančių dienos veiklos tarnybą, socialinių įgūdžių analizė. Profesinės studijos: teorija ir praktika, (11), 124-133.

Valužytė, L., Žebrauskaitė, A. (2020). Asmens stiprybių perspektyva, dirbant su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Verslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2020: straipsnių rinkinys, (1), 478-487.

Vitkauskas, K. (2010). Vaiko globos organizavimo principų įgyvendinimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas, (31), 133–146

Žalimienė, L. et al. (2020). Vaiko teisių apsaugos specialistų darbo organizavimo klausimai teisinio reglamentavimo kontekste. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, (25), 27-46. DOI: https://doi.org/10.7220/2029-5820.25.1.2

Žukauskienė, R. (2008). Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Vilnius: Technika.

Žydžiūnaitė, V., Sabaliauskas. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai. Vilnius: Vaga.

Downloads

Published

2024-05-22

How to Cite

Virbalienė, R., & Čižikienė, J. (2024). THE ROLE OF THE SOCIAL WORKER IN DEVELOPING CHILDREN’S INDEPENDENCE IN COMMUNITY CARE HOMES. SOCIETY. INTEGRATION. EDUCATION. Proceedings of the International Scientific Conference, 1, 807-819. https://doi.org/10.17770/sie2024vol1.7922